Nerimas yra jausmas, atsirandantis staiga sutrikus sklandžiai gyvenimui. Impulsyvus nerimo atsakas yra kraujospūdžio padidėjimas, rankų / kojų drebėjimas, kūno drebulys, prakaitavimas ir pan. Kartais tai netgi sukelia blogesnes situacijas, tokias kaip širdies priepuoliai ar depresija. Paprastai tai atsitinka tiems, kurie yra psichiškai netinkami. Taigi fitnesas ir nerimas yra susiję vienas su kitu, bet atvirkščiai.

Žmogus negali numatyti kiekvienos situacijos ir valdyti visų savo gyvenimo aspektų. Bet jie tikrai gali stebėti savo reakciją į tai. Jie tikrai gali į tai reaguoti vaisingai ir būti pasirengę susidurti su bet kokiais sunkumais. Tai galima pasiekti psichikos stabilumu ir tinkamumu. Žmogus gali įveikti bet kokią nelaimę, jei turi protinių gebėjimų susidoroti su nerimu tvirtai ir nerimastingai ramiu protu.

Ar fitnesas ir nerimas yra tarpusavyje susiję?

Fitnesas ir nerimas yra dvi medalio pusės, nes kai viena matoma mums, kita tampa nematoma. Abu yra priešingi vienas kito poveikiui organizmui. Taigi, mes galime sumažinti nerimo lygį nesinaudodami antidepresantų pagalba.

Natūralūs kūno rengybos metodai, tokie kaip akupunktūra, joga, meditacija ir kt., yra geresni metodai ilgam bėgimui. Tarp mūsų fizinės ir psichinės sveikatos yra stiprus ryšys, kuris suteikia puikią mintį išgydyti psichinę ligą fizine veikla, tokia kaip kvėpavimo ar juoko pratimai, aerobika, šokiai ir kt.

Kaip galima kontroliuoti nerimo lygį?

Tinkama mityba yra tik kūno rengybos sudedamoji dalis, o kofeino suvartojimo ribojimas iki vieno puodelio per dieną, o vietoj jo geriant daug vandens, daromas geras ir teigiamas poveikis sveikatai. Laikas su gamta ir kvėpavimas grynu oru suteikia teigiamų emocijų.

Be to, išėjimas su draugais ar šeimos nariais pasivaikščioti ar bėgioti yra didžiausias malonumas ir mažina stresą. Sėdėjimas po saule, ypač žiemą, suteikia vitamino D ir ramina kūną bei protą.

Moterys dažniau turi nerimo problemų nei vyrai. Ir mes žinome, kad jie yra atsakingi už savo šeimą ir namus. Taigi jiems tampa būtina įsitraukti į kūno rengybos treniruotes.

Net žaidimai su vaikais, šokiai ant grindų laisvalaikiu gali būti puiki galimybė jiems apsisaugoti nuo psichikos ligų. Dažniausiai ponios pavargsta ir nuobodžiauja namuose, jei nesusieja savęs su jokia pramogine veikla. Taigi, tuo metu kūno rengybos programos atrodo geriausia alternatyva norint sutvarkyti savo kūną ir palaikyti protinę formą.

Kaip pratimai gali padėti sumažinti nerimą

Taip, kūno rengyba gali būti galinga nerimo valdymo ir mažinimo priemonė. Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai, įskaitant nerimo mažinimą.

Štai kaip kūno rengyba gali padėti sumažinti nerimą:

1. Neurocheminis balansas: Pratimai skatina neurotransmiterių, tokių kaip endorfinai, serotoninas ir dopaminas, išsiskyrimą, kurie vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Šios cheminės medžiagos prisideda prie laimės jausmo, atsipalaidavimo ir bendros gerovės, padeda kovoti su nerimo simptomais.
2. Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį. Mažindami šiuos hormonus, pratimai padeda valdyti organizmo reakciją į stresą ir skatina ramybės jausmą.
3. Išsiblaškymas ir dėmesys: Treniruotės metu jūsų dėmesys nukreipiamas nuo nerimą keliančių minčių. Koncentracija į judesius, kvėpavimą ir fizinius pojūčius mankštos metu gali nutraukti nerimo ir atrajojimo ciklą.
4. Padidėjęs proto ir kūno ryšys: Sporto užsiėmimai skatina stiprų proto ir kūno ryšį, skatina dėmesingumą ir įžemina jus dabartinėje akimirkoje. Šis sąmoningumas gali padėti sumažinti nerimą nukreipdamas jūsų dėmesį nuo būsimų rūpesčių.
5. Pagerinta miego kokybė: Reguliarus pratimas gali pagerinti miego kokybę ir trukmę. Kokybiškas miegas yra būtinas norint valdyti nerimą, nes miego trūkumas gali sustiprinti nerimo ir įtampos jausmą.
6. Socialinė sąveika: Dalyvavimas grupiniuose kūno rengybos užsiėmimuose ar mankšta su draugais suteikia socialinio bendravimo ir palaikymo galimybių. Socialinis įsitraukimas gali atremti izoliacijos jausmą, dažnai susijusį su nerimu.
7. Veiksmingumas ir pasitikėjimas savimi: Fitneso tikslų pasiekimas didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Pasiekimo jausmas, įgytas baigus treniruotes ar pasiekus etapus, gali reikšti didesnį pasitikėjimą savimi kitose gyvenimo srityse.
8. Raumenų įtampos mažinimas: Fizinis aktyvumas padeda išlaisvinti raumenų įtampą, kuri dažnai yra fizinė nerimo apraiška. Treniruotės metu pasiektas atsipalaidavimas gali turėti teigiamos įtakos psichinei gerovei.
9. Nerimo įveikos strategijos: Užsiėmimas fitnesu yra sveikas nerimo valdymo mechanizmas. Tai yra alternatyvus būdas nukreipti nervinę energiją ir stresą, sumažinant polinkį pereiti prie nesveikų įpročių.
10. Kvėpavimo reguliavimas: Daugelis kūno rengybos užsiėmimų, tokių kaip joga ir meditacija, pabrėžia kontroliuojamo kvėpavimo metodus. Reguliuojamas kvėpavimas mankštos metu gali būti taikomas padidėjusio nerimo metu, siekiant sukelti ramybės jausmą.
11. Neuroplastiškumas ir pažinimo privalumai: Pratimai buvo susieti su neuroplastiškumu, smegenų gebėjimu prisitaikyti ir persijungti. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sukelti teigiamus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, taip prisidedant prie pažinimo atsparumo nerimui.
12. Asmeninis įgalinimas: Nuolatinis dalyvavimas kūno rengybos rutinose skatina fizinės ir psichinės savijautos kontrolės jausmą. Šis įgalinimas gali atremti bejėgiškumo jausmą, dažnai susijusį su nerimu.

Nors kūno rengyba gali būti vertinga nerimo valdymo strategija, svarbu pripažinti, kad tai gali būti ne visiems tinkamas sprendimas. Jei jaučiate stiprų ar nuolatinį nerimą, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie galėtų suteikti asmenines rekomendacijas ir intervencijas, pritaikytas jūsų poreikiams.

Ar mankšta gali išgydyti panikos sutrikimą?

Pratimai yra galinga psichinės sveikatos valdymo priemonė, ir daugelis žmonių mano, kad tai padeda sumažinti nerimo ir panikos simptomus. Tačiau nors reguliarus fizinis aktyvumas gali žymiai sumažinti panikos priepuolių dažnį ir intensyvumą, tai nėra panikos sutrikimo „gydymas“. Panikos sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kuriai gydyti paprastai reikia įvairiapusio požiūrio, kuris gali apimti gydymą, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius. Tačiau pratimai gali atlikti svarbų vaidmenį valdant simptomus ir gerinant bendrą savijautą.

• Vienas iš būdų, kaip mankšta padeda esant panikos sutrikimui, yra sumažinti organizmo atsaką į stresą. Fizinis aktyvumas padeda reguliuoti kortizolio, pagrindinio organizmo streso hormono, gamybą. Kai kortizolio lygis yra aukštas, organizmas yra padidėjusio budrumo būsenoje, o tai gali sukelti nerimą ir panikos priepuolius. Reguliarus pratimas gali padėti sumažinti kortizolio kiekį ir paskatinti endorfinų išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir skatina atsipalaidavimą.
• Pratimai taip pat padeda pašalinti su panikos priepuoliais susijusius fizinius simptomus, tokius kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, paviršutiniškas kvėpavimas ir raumenų įtampa. Užsiimdami tokia veikla kaip aerobikos pratimai ar joga, asmenys gali praktikuoti gilaus kvėpavimo ir atsipalaidavimo metodus, kurie gali būti tiesiogiai taikomi ištikus panikos priepuoliui. Tai gali padėti kūnui pereiti nuo panikos būsenos į labiau atsipalaidavusią būseną epizodo metu. Laikui bėgant tai gali paskatinti didesnę fizinių reakcijų kontrolę stresinėse situacijose.
• Be to, mankšta gali padidinti pasitikėjimą savimi ir kontrolės jausmą. Kai asmenys pastebi fizinius pagerėjimus ir didesnę ištvermę, jie gali jaustis labiau įgalioti valdyti savo psichinę sveikatą. Šis pasiekimo jausmas gali padėti sumažinti baimę ir netikrumą, kurie dažnai lydi panikos sutrikimą.

Nors vien mankštos nepakanka panikos sutrikimui išgydyti, ji gali papildyti kitas gydymo formas. Kognityvinė-elgesio terapija (CBT) ir vaistai dažnai yra būtini panikos sutrikimo gydymo komponentai, o pratimai gali būti pagalbinė priemonė, padedanti sumažinti nerimą tarp terapijos seansų. Asmenims, sergantiems panikos sutrikimu, svarbu dirbti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad būtų sukurtas išsamus gydymo planas, apimantis pratimus ir kitas gydymo galimybes.

Nors mankšta negali išgydyti panikos sutrikimo, ji gali būti veiksminga gydymo plano dalis. Sumažinant stresą, gerinant fizinę sveikatą ir padedant valdyti simptomus, mankšta gali palengvinti gyvenimą su panikos sutrikimu.

Kokie pratimai yra geriausi nuo nerimo?

Užsiėmimas tam tikro tipo pratimais gali būti ypač naudingas norint sumažinti nerimą. Nors bet kokia fizinė veikla gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai, tam tikri pratimai yra ypač veiksmingi mažinant nerimo lygį. Štai keletas pratimų tipų, kurie, kaip žinoma, yra naudingi:

1. Aerobikos pratimai: Aerobiniai ar širdies ir kraujagyslių pratimai yra žinomi dėl savo nuotaiką gerinančio poveikio. Tokios veiklos kaip greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir šokiai padidina širdies ritmą, skatina endorfinų išsiskyrimą ir mažina streso hormonų kiekį.
2. Joga: Joga sujungia fizines laikysenas, kontroliuojamą kvėpavimą ir sąmoningumą. Dėl raminančio pobūdžio jis yra puikus pasirinkimas nerimui sumažinti. Joga skatina atsipalaiduoti, didina kūno suvokimą ir padeda valdyti proto ir kūno ryšį.
3. Tai Chi: Panašiai kaip joga, tai chi yra proto ir kūno praktika, apimanti lėtus, tekančius judesius ir gilų kvėpavimą. Jis skatina atsipalaidavimą, pusiausvyrą ir protinį susikaupimą, todėl veiksmingai mažina nerimą.
4. Pilatesas: Pilatesas orientuojasi į pagrindinę jėgą, lankstumą ir kontroliuojamus judesius. Jis skatina kūno suvokimą, laikyseną ir sąmoningą kvėpavimą – visa tai padeda sumažinti nerimą ir stresą.
5. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT): HIIT apima trumpų intensyvių pratimų ir poilsio periodų kaitaliojimą. Tai ne tik efektyvus fiziniam pasirengimui gerinti, bet ir nuotaikai gerinti bei nerimo mažinimui.
6. Sąmoningas ėjimas: Pasivaikščiojimas gamtoje ar ramioje aplinkoje praktikuojant dėmesingumą gali būti neįtikėtinai raminantis. Atkreipkite dėmesį į aplinkinius vaizdus, ​​garsus ir pojūčius, leisdami savo protui sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką.
7. Grupinės fitneso pamokos: Dalyvavimas grupiniuose kūno rengybos užsiėmimuose gali suteikti socialinį bendravimą ir bendruomeniškumo jausmą, o tai gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą, dažnai susijusį su nerimu.
8. Plaukimas: Plaukimas suteikia naudą širdžiai ir kraujagyslėms, taip pat ramina dėl ritmiško smūgių pobūdžio ir vandens raminančių savybių.
9. Šokiai: Šokiai fizinį judėjimą sujungia su ritmu ir muzika, skatina saviraišką ir teigiamas emocijas. Tai gali būti įdomus ir veiksmingas būdas sumažinti nerimą.
10. Žygiai: Buvimas gamtos apsuptyje ir saikingas fizinis aktyvumas žygiuojant gali paskatinti atsipalaiduoti ir padėti išvalyti mintis.
11. Tempimas ir gilus kvėpavimas: Švelnus tempimas kartu su gilaus kvėpavimo pratimais gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir suaktyvinti kūno atsipalaidavimo reakciją.
12. Mindfulness meditacija: Nors ir nėra tradicinis pratimas, sąmoningumo meditacija apima sutelktą kvėpavimą ir buvimą šiuo metu. Reguliari praktika gali padėti valdyti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.

Svarbūs svarstymai

• Pasirinkite jums patinkančius pratimus, kad užtikrintumėte nuoseklumą.
• Pradėkite lėtai ir palaipsniui didinkite intensyvumą, kad išvengtumėte per didelio krūvio.
• Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradėdami naują mankštą, ypač jei turite kokių nors pagrindinių sveikatos sutrikimų.

Atminkite, kad tinkamos nerimo mankštos rutinos paieška yra asmeninė kelionė. Eksperimentuokite su įvairia veikla, kad sužinotumėte, kas jums labiausiai patinka. Nuoseklumas yra labai svarbus, o įtraukę šiuos pratimus į savo kasdienybę, laikui bėgant galite žymiai pagerinti jūsų psichinę savijautą.

Jei nerimas smarkiai paveikia jūsų kasdienį gyvenimą, apsvarstykite galimybę ne tik integruoti pratimus į savo įveikos strategijas, bet ir psichikos sveikatos specialistų patarimus.

Ar gerai eiti į sporto salę su nerimu?

Daugeliui žmonių, kovojančių su nerimu, mintis eiti į sporto salę gali atrodyti stulbinanti. Perpildyta aplinka, spaudimas atlikti pasirodymus ir nepažįstama aplinka gali padidinti nerimo jausmą. Tačiau mankšta sporto salėje iš tikrųjų gali būti naudinga valdant nerimą, o taikant tinkamą požiūrį, tai gali tapti naudinga priemone simptomams mažinti.

1. Pirma, svarbu pripažinti, kad pratimai apskritai padeda sumažinti nerimą. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką ir skatina ramybės jausmą. Tai reiškia, kad net jei kas nors prieš treniruotę jaučia nerimą, pats pratimas gali padėti sušvelninti šiuos jausmus laikui bėgant.
2. Asmenims, turintiems nerimo, pradedant nuo paprastos, mažiau bauginančios sporto salės rutinos, gali padidėti pasitikėjimas. Daugelyje sporto salių siūlomos nedidelės įtakos turinčios galimybės, pvz., vaikščiojimas bėgimo takeliu, važiavimas dviračiu stacionariu dviračiu arba švelnus tempimas. Šie pratimai gali suteikti raminamąjį poveikį, tuo pačiu leisdami kūnui pasinaudoti fizine veikla. Jei sporto salės aplinka atrodo pernelyg slegianti, gali padėti eiti ramesniu metu, pavyzdžiui, anksti ryte ar vėlai vakare, kai yra mažiau žmonių.
3. Be to, sutelkus dėmesį į pratimus, kuriems reikia susikaupimo, pavyzdžiui, jėgos treniruotes ar jogą, taip pat gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių. Ši veikla reikalauja sutelkti dėmesį į formą, kvėpavimą ir judesius, kurie gali padėti išvalyti protą ir palengvinti nerimą. Daugelis žmonių pastebi, kad kai jie susikoncentruoja į treniruotę, jų nerimas laikinai sustabdomas.
4. Tiems, kurie jaučiasi gąsdinami sporto salės įrangos, asmeninės treniruotės ar grupinės kūno rengybos užsiėmimai gali pasiūlyti patarimų ir struktūrą. Pradėjus nuo trenerio ar pradedantiesiems skirtos pamokos, gali sumažėti netikrumas ir patirtis tampa lengviau valdoma.

Apskritai, nors eiti į sporto salę su nerimu gali būti sudėtinga, tai visiškai įmanoma ir naudinga. Pradėdami lėtai, sutelkdami dėmesį į žemo slėgio pratimus ir pasirinkdami tinkamą laiką, nerimo turintys asmenys gali palaipsniui sukurti teigiamą ryšį su sporto sale.

Laikui bėgant reguliari mankšta gali tapti veiksminga priemone nerimui valdyti ir bendrai psichinei sveikatai pagerinti.

Išvada

Norint gauti ilgalaikį poveikį, į savo dienos tvarkaraštį reikia įtraukti bet kokią fizinę veiklą. Fizinis aktyvumas gamina endorfinus, kurie po treniruotės suteikia euforijos jausmą. Kantrybė – tai savybė, kurią galima pasiekti fizinio ar psichinio pasirengimo programomis.

Kiti atributai, tokie kaip ramybė ir susikaupęs elgesys, yra būtini socialiniams santykiams. Keletas apklausų padarė išvadą, kad tas, kuris yra tinkamas, išlieka malonus ir niekada nesivelia į jokius ginčus.