Nerimas yra jausmas, atsirandantis staiga sutrikus sklandžiai gyvenimui. Impulsyvus nerimo atsakas yra kraujospūdžio padidėjimas, rankų / kojų drebėjimas, kūno drebulys, prakaitavimas ir pan. Kartais tai netgi sukelia blogesnes situacijas, tokias kaip širdies priepuoliai ar depresija. Paprastai tai atsitinka tiems, kurie yra psichiškai netinkami. Taigi fitnesas ir nerimas yra susiję vienas su kitu, bet atvirkščiai.

Žmogus negali numatyti kiekvienos situacijos ir valdyti visų savo gyvenimo aspektų. Bet jie tikrai gali stebėti savo reakciją į tai. Jie tikrai gali į tai reaguoti vaisingai ir būti pasirengę susidurti su bet kokiais sunkumais. Tai galima pasiekti psichikos stabilumu ir tinkamumu. Žmogus gali įveikti bet kokią nelaimę, jei turi protinių gebėjimų susidoroti su nerimu tvirtai ir nerimastingai ramiu protu.

Ar fitnesas ir nerimas yra tarpusavyje susiję?

Fitnesas ir nerimas yra dvi medalio pusės, nes kai viena matoma mums, kita tampa nematoma. Abu yra priešingi vienas kito poveikiui organizmui. Taigi, mes galime sumažinti nerimo lygį nesinaudodami antidepresantų pagalba.

Natūralūs kūno rengybos metodai, tokie kaip akupunktūra, joga, meditacija ir kt., yra geresni metodai ilgam bėgimui. Tarp mūsų fizinės ir psichinės sveikatos yra stiprus ryšys, kuris suteikia puikią mintį išgydyti psichinę ligą fizine veikla, tokia kaip kvėpavimo ar juoko pratimai, aerobika, šokiai ir kt.

Kaip galima kontroliuoti nerimo lygį?

Tinkama mityba yra tik kūno rengybos sudedamoji dalis, o kofeino suvartojimo ribojimas iki vieno puodelio per dieną, o vietoj jo geriant daug vandens, daromas geras ir teigiamas poveikis sveikatai. Laikas su gamta ir kvėpavimas grynu oru suteikia teigiamų emocijų.

Be to, išėjimas su draugais ar šeimos nariais pasivaikščioti ar bėgioti yra didžiausias malonumas ir mažina stresą. Sėdėjimas po saule, ypač žiemą, suteikia vitamino D ir ramina kūną bei protą.

Moterys dažniau turi nerimo problemų nei vyrai. Ir mes žinome, kad jie yra atsakingi už savo šeimą ir namus. Taigi jiems tampa būtina įsitraukti į kūno rengybos treniruotes.

Net žaidimai su vaikais, šokiai ant grindų laisvalaikiu gali būti puiki galimybė jiems apsisaugoti nuo psichikos ligų. Dažniausiai ponios pavargsta ir nuobodžiauja namuose, jei nesusieja savęs su jokia pramogine veikla. Taigi, tuo metu kūno rengybos programos atrodo geriausia alternatyva norint sutvarkyti savo kūną ir palaikyti protinę formą.

Kaip pratimai gali padėti sumažinti nerimą

Taip, kūno rengyba gali būti galinga nerimo valdymo ir mažinimo priemonė. Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai, įskaitant nerimo mažinimą.

Štai kaip kūno rengyba gali padėti sumažinti nerimą:

1. Neurocheminis balansas: Pratimai skatina neurotransmiterių, tokių kaip endorfinai, serotoninas ir dopaminas, išsiskyrimą, kurie vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Šios cheminės medžiagos prisideda prie laimės jausmo, atsipalaidavimo ir bendros gerovės, padeda kovoti su nerimo simptomais.
2. Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas sumažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekį. Mažindami šiuos hormonus, pratimai padeda valdyti organizmo reakciją į stresą ir skatina ramybės jausmą.
3. Išsiblaškymas ir dėmesys: Treniruotės metu jūsų dėmesys nukreipiamas nuo nerimą keliančių minčių. Koncentracija į judesius, kvėpavimą ir fizinius pojūčius mankštos metu gali nutraukti nerimo ir atrajojimo ciklą.
4. Padidėjęs proto ir kūno ryšys: Sporto užsiėmimai skatina stiprų proto ir kūno ryšį, skatina dėmesingumą ir įžemina jus dabartinėje akimirkoje. Šis sąmoningumas gali padėti sumažinti nerimą nukreipdamas jūsų dėmesį nuo būsimų rūpesčių.
5. Pagerinta miego kokybė: Reguliarus pratimas gali pagerinti miego kokybę ir trukmę. Kokybiškas miegas yra būtinas norint valdyti nerimą, nes miego trūkumas gali sustiprinti nerimo ir įtampos jausmą.
6. Socialinė sąveika: Dalyvavimas grupiniuose kūno rengybos užsiėmimuose ar mankšta su draugais suteikia socialinio bendravimo ir palaikymo galimybių. Socialinis įsitraukimas gali atremti izoliacijos jausmą, dažnai susijusį su nerimu.
7. Veiksmingumas ir pasitikėjimas savimi: Fitneso tikslų pasiekimas didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi. Pasiekimo jausmas, įgytas baigus treniruotes ar pasiekus etapus, gali reikšti didesnį pasitikėjimą savimi kitose gyvenimo srityse.
8. Raumenų įtampos mažinimas: Fizinis aktyvumas padeda išlaisvinti raumenų įtampą, kuri dažnai yra fizinė nerimo apraiška. Treniruotės metu pasiektas atsipalaidavimas gali turėti teigiamos įtakos psichinei gerovei.
9. Nerimo įveikos strategijos: Užsiėmimas fitnesu yra sveikas nerimo valdymo mechanizmas. Tai yra alternatyvus būdas nukreipti nervinę energiją ir stresą, sumažinant polinkį pereiti prie nesveikų įpročių.
10. Kvėpavimo reguliavimas: Daugelis kūno rengybos užsiėmimų, tokių kaip joga ir meditacija, pabrėžia kontroliuojamo kvėpavimo metodus. Reguliuojamas kvėpavimas mankštos metu gali būti taikomas padidėjusio nerimo metu, siekiant sukelti ramybės jausmą.
11. Neuroplastiškumas ir pažinimo privalumai: Pratimai buvo susieti su neuroplastiškumu, smegenų gebėjimu prisitaikyti ir persijungti. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sukelti teigiamus smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, taip prisidedant prie pažinimo atsparumo nerimui.
12. Asmeninis įgalinimas: Nuolatinis dalyvavimas kūno rengybos rutinose skatina fizinės ir psichinės savijautos kontrolės jausmą. Šis įgalinimas gali atremti bejėgiškumo jausmą, dažnai susijusį su nerimu.

Nors kūno rengyba gali būti vertinga nerimo valdymo strategija, svarbu pripažinti, kad tai gali būti ne visiems tinkamas sprendimas. Jei jaučiate stiprų ar nuolatinį nerimą, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie galėtų suteikti asmenines rekomendacijas ir intervencijas, pritaikytas jūsų poreikiams.

Kokie pratimai yra geriausi nuo nerimo?

Užsiėmimas tam tikro tipo pratimais gali būti ypač naudingas norint sumažinti nerimą. Nors bet kokia fizinė veikla gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai, tam tikri pratimai yra ypač veiksmingi mažinant nerimo lygį. Štai keletas pratimų tipų, kurie, kaip žinoma, yra naudingi:

1. Aerobikos pratimai: Aerobiniai ar širdies ir kraujagyslių pratimai yra žinomi dėl savo nuotaiką gerinančio poveikio. Tokios veiklos kaip greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir šokiai padidina širdies ritmą, skatina endorfinų išsiskyrimą ir mažina streso hormonų kiekį.
2. Joga: Joga sujungia fizines laikysenas, kontroliuojamą kvėpavimą ir sąmoningumą. Dėl raminančio pobūdžio jis yra puikus pasirinkimas nerimui sumažinti. Joga skatina atsipalaiduoti, didina kūno suvokimą ir padeda valdyti proto ir kūno ryšį.
3. Tai Chi: Panašiai kaip joga, tai chi yra proto ir kūno praktika, apimanti lėtus, tekančius judesius ir gilų kvėpavimą. Jis skatina atsipalaidavimą, pusiausvyrą ir protinį susikaupimą, todėl veiksmingai mažina nerimą.
4. Pilatesas: Pilatesas orientuojasi į pagrindinę jėgą, lankstumą ir kontroliuojamus judesius. Jis skatina kūno suvokimą, laikyseną ir sąmoningą kvėpavimą – visa tai padeda sumažinti nerimą ir stresą.
5. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT): HIIT apima trumpų intensyvių pratimų ir poilsio periodų kaitaliojimą. Tai ne tik efektyvus fiziniam pasirengimui gerinti, bet ir nuotaikai gerinti bei nerimo mažinimui.
6. Sąmoningas ėjimas: Pasivaikščiojimas gamtoje ar ramioje aplinkoje praktikuojant dėmesingumą gali būti neįtikėtinai raminantis. Atkreipkite dėmesį į aplinkinius vaizdus, ​​garsus ir pojūčius, leisdami savo protui sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką.
7. Grupinės fitneso pamokos: Dalyvavimas grupiniuose kūno rengybos užsiėmimuose gali suteikti socialinį bendravimą ir bendruomeniškumo jausmą, o tai gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą, dažnai susijusį su nerimu.
8. Plaukimas: Plaukimas suteikia naudą širdžiai ir kraujagyslėms, taip pat ramina dėl ritmiško smūgių pobūdžio ir vandens raminančių savybių.
9. Šokiai: Šokiai fizinį judėjimą sujungia su ritmu ir muzika, skatina saviraišką ir teigiamas emocijas. Tai gali būti įdomus ir veiksmingas būdas sumažinti nerimą.
10. Žygiai: Buvimas gamtos apsuptyje ir saikingas fizinis aktyvumas žygiuojant gali paskatinti atsipalaiduoti ir padėti išvalyti mintis.
11. Tempimas ir gilus kvėpavimas: Švelnus tempimas kartu su gilaus kvėpavimo pratimais gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir suaktyvinti kūno atsipalaidavimo reakciją.
12. Mindfulness meditacija: Nors ir nėra tradicinis pratimas, sąmoningumo meditacija apima sutelktą kvėpavimą ir buvimą šiuo metu. Reguliari praktika gali padėti valdyti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą.

Svarbūs svarstymai

• Pasirinkite jums patinkančius pratimus, kad užtikrintumėte nuoseklumą.
• Pradėkite lėtai ir palaipsniui didinkite intensyvumą, kad išvengtumėte per didelio krūvio.
• Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradėdami naują mankštą, ypač jei turite kokių nors pagrindinių sveikatos sutrikimų.

Atminkite, kad tinkamos nerimo mankštos rutinos paieška yra asmeninė kelionė. Eksperimentuokite su įvairia veikla, kad sužinotumėte, kas jums labiausiai patinka. Nuoseklumas yra labai svarbus, o įtraukę šiuos pratimus į savo kasdienybę, laikui bėgant galite žymiai pagerinti jūsų psichinę savijautą.

Jei nerimas smarkiai paveikia jūsų kasdienį gyvenimą, apsvarstykite galimybę ne tik integruoti pratimus į savo įveikos strategijas, bet ir psichikos sveikatos specialistų patarimus.

Išvada

Norint gauti ilgalaikį poveikį, į savo dienos tvarkaraštį reikia įtraukti bet kokią fizinę veiklą. Fizinis aktyvumas gamina endorfinus, kurie po treniruotės suteikia euforijos jausmą. Kantrybė – tai savybė, kurią galima pasiekti fizinio ar psichinio pasirengimo programomis.

Kiti atributai, tokie kaip ramybė ir susikaupęs elgesys, yra būtini socialiniams santykiams. Keletas apklausų padarė išvadą, kad tas, kuris yra tinkamas, išlieka malonus ir niekada nesivelia į jokius ginčus.