Įrodyta, kad fizinis aktyvumas yra streso gydymas. Fitnesas gali žymiai sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir pagerinti savijautą.

Kas yra Stresas?

Stresas yra fizinė kūno reakcija į bet kokius reikalavimus ar grėsmę. Tai natūralus reiškinys, sukeliantis organizmo kovos arba bėgimo reakciją. Stresas sukelia daug cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo organizme, kuris gali būti būtinas sprendžiant travestiją, tačiau gali sukelti sumaištį organizme, jei jis nebus suvaldytas.

Jį sukelia mažiausi ar didžiausi emociniai sukrėtimai ar fizinės grėsmės, nesvarbu, ar tai būtų meilužio spjovimas, ar pabėgimas už gyvybę. Šios eros perpildytame gyvenime, kai žmogui tenka tiek daug pareigų, susidoroti su stresu tampa sunki užduotis.

Kaip fitnesas ir stresas yra susiję vienas su kitu?

Fitnesas ir stresas yra dvi lygiagrečios fizinės ir psichinės gerovės pusės. Jei norime pasiekti fizinį pasirengimą, pirmiausia reikia pasirūpinti protiniu ir emociniu tinkamumu, nes tai atlieka lemiamą vaidmenį siekiant tikslo. Kita vertus, žinoma, kad fitnesas pagerina psichinę sveikatą!

Fitnesas ir stresas yra tarpusavyje susijusios sąvokos, pavyzdžiui, stresas gali turėti didelį poveikį žmogaus sveikatai, o taikant kūno rengybos metodus, tokius kaip joga ir meditacija, galima išspręsti su stresu susijusias problemas, tokias kaip depresija, hipertenzija ir kt.

Asmens pažinimo įgūdžiai, tokie kaip mokymosi gebėjimai, dėmesingumas ir koncentracija, taip pat trukdo su stresu susijusioms sveikatos problemoms. Tačiau kūno rengybos programos gali padėti žmonėms sumažinti jų nuovargį ir suteikti reikiamos energijos bei galios. Galbūt daug kartų girdėjote, kad mankštindamiesi mūsų kūnas žmogaus smegenyse išskiria kai kurias chemines medžiagas, vadinamas endorfinais. Ši cheminė medžiaga veikia kaip natūralūs analgetikai ir gerina organizmo veiklą, skatindama tinkamą miegą ir mitybą, o tai savo ruožtu mažina stresą. Tai taip pat gali padėti kontroliuoti apetitą ir alkį bei numesti svorio.

Fitneso metodai ar gudrybės, padedančios sumažinti stresą

Yra daug kūno rengybos metodų ar gudrybių, kurie taip pat padeda sumažinti stresą, pavyzdžiui:

• Kai žmonės neturi laiko tam tikriems pratimams, jogos kvėpavimo pratimai gali būti atliekami ir prie stalo, atpalaiduojant žmogaus smegenis ir kūną. Netgi ėjimas į biurą kojomis ar lipimas laiptais, o ne liftu, yra keletas būdų, kurie padeda pagerinti fizinę ir protinę formą.
• Vengiant greito maisto produktų ir valgyti daugiau žalių daržovių bei gerti daug vandens, mūsų organizmui daromas didelis teigiamas poveikis.
• Muzikos klausymas ar šokiai pagal mėgstamą ritmą yra geriausia pramogų alternatyva kartu su kūno rengyba, kuri taip pat atgaivina žmogų po ilgo įtempto grafiko.

Net mokslininkai teigė, kad reguliariai mankštinantys asmenys turi mažiau galimybių turėti sveikatos problemų. Įprastos streso lygio mažinimo terapijos gali būti meditacija, natūropatija, akupunktūra ir kt.

Nepaisant daugybės gydymo būdų, meditacija yra geriausia alternatyva, nes ji įkvepia žmonėms ramybę ir kantrybę. Aerobiniai pratimai taip pat skatina psichines ir fizines asmenų galimybes. Tai padidina antidepresinius ar nerimą mažinančius veiksmus, atliekamus žmogaus kūne.

Kaip fitnesas gydo stresą?

Štai kaip fitnesas gydo stresą ir suteikia labai reikalingą pagalbą:

1. Endorfinų išsiskyrimas: Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, dažnai vadinamų „geros savijautos“ hormonais, išsiskyrimą. Šios natūralios cheminės medžiagos sąveikauja su smegenimis, kad sumažintų skausmo suvokimą ir sukurtų euforijos jausmą, veiksmingai kovodamos su stresu.
2. Streso hormonų reguliavimas: Pratimai padeda reguliuoti organizmo streso hormonus, įskaitant kortizolį. Nors kortizolis yra būtinas norint valdyti atsaką į stresą, lėtinis padidėjimas gali prisidėti prie nerimo jausmo. Reguliarus pratimas padeda subalansuoti kortizolio kiekį, skatina ramesnę proto būseną.
3. Nuotaikos gerinimas: Fizinis aktyvumas skatina neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, išsiskyrimą, kurie yra glaudžiai susiję su nuotaikos reguliavimu. Padidėjęs šių neuromediatorių kiekis pagerina nuotaiką, mažina nerimą ir gerovės jausmą.
4. Išsiblaškymas ir dėmesys: Užsiėmimas treniruotėmis sveikai atitraukia dėmesį nuo stresinių veiksnių. Treniruotės metu jūsų dėmesys nukreipiamas į judesius, kvėpavimą ir kūno pojūčius, akimirksniu atitraukiant mintis nuo rūpesčių.
5. Raumenų įtampos mažinimas: Stresas dažnai pasireiškia raumenų įtampa ir mazgais. Fizinis aktyvumas, ypač tempimo ir atsipalaidavimo pratimai, gali padėti sumažinti raumenų įtampą, prisidėti prie fizinio ir psichinio atsipalaidavimo.
6. Padidėjęs deguonies srautas: Pratimai gerina kraujotaką, tiekdami deguonį ir maistines medžiagas į smegenis ir kūną. Šis sustiprintas deguonies srautas palaiko pažinimo funkciją, mažina protinį nuovargį ir skatina protinį aiškumą.
7. Neurogenezė ir smegenų sveikata: Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su neurogeneze, naujų neuronų augimu smegenyse. Šis procesas yra susijęs su pagerėjusia pažinimo funkcija, atsparumu stresui ir emocine gerove.
8. Sąmoningumas ir meditacija: Tokie užsiėmimai kaip joga ir tai chi, dažnai įtraukiami į kūno rengybos rutiną, apima sąmoningumo ir meditacijos metodus. Šios praktikos skatina atsipalaidavimą, savimonę ir mažina stresą.
9. Pagerinta miego kokybė: Reguliari mankšta prisideda prie geresnės miego kokybės. Kokybiškas miegas yra būtinas norint valdyti stresą, nes jis atgaivina kūną ir protą, pagerina gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
10. Socialinė sąveika: Dalyvavimas grupinėse kūno rengybos pamokose ar mankšta su draugais skatina socialinį bendravimą. Yra žinoma, kad socialinė parama sumažina streso lygį ir pagerina bendrą psichinę sveikatą.
11. Įgalinimas ir pasitikėjimas: Pasiekus kūno rengybos tikslus gali padidėti savigarba ir pasitikėjimas savimi, o tai įgalina susidoroti su stresą sukeliančiais veiksniais su atsparesniu požiūriu.
12. Proto ir kūno ryšys: Sporto užsiėmimai skatina stiprų proto ir kūno ryšį. Prisitaikymas prie savo kūno pojūčių ir judesių skatina dėmesingumą ir mažina stresą sukeliančių veiksnių atrajojimą.
13. Laikas rūpintis savimi: Laiko skyrimas mankštai yra rūpinimasis savimi. Savo gerovės prioriteto teikimas užsiimant fizine veikla siunčia sau teigiamą žinią, primenančią apie jūsų vertę ir svarbą.

Reguliarios kūno rengybos įtraukimas į savo kasdienybę gali būti veiksmingas ir natūralus būdas valdyti stresą. Nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivaikščiojimas, jogos užsiėmimas, šokių pamoka ar treniruotė sporto salėje, ieškodami jums patinkančios veiklos, galite būti galingu įrankiu sumažinti stresą ir pagerinti bendrą psichinę bei emocinę gerovę.

Ar pratimai gali sukelti stresą?

Taip, pratimai kai kuriose situacijose gali sukelti stresą, tačiau kalbant apie su mankšta susijusį stresą, svarbu atskirti teigiamą stresą (eustresą) nuo neigiamo streso (distreso).

1. Teigiamas stresas (Eustress): Eustresas reiškia teigiamą streso formą, atsirandančią sunkios ar intensyvios fizinės veiklos metu. Šis stresas iš tikrųjų yra naudingas organizmui ir gali turėti įvairių fiziologinių ir psichologinių privalumų. Eustresas atsiranda, kai treniruočių metu išstumiate save už savo komforto zonos, o tai lemia prisitaikymą, pvz., Padidėjusią jėgą, ištvermę ir bendrą kūno rengybą. Šis stresas paprastai yra trumpalaikis ir turi teigiamų rezultatų.
2. Neigiamas stresas (nelaimė): Nelaimė kyla, kai pratimai tampa didžiuliai, per daug reikalaujantys arba trukdo bendrai gerovei. Tai gali atsitikti dėl kelių priežasčių:
   • Pervargimas: Pernelyg didelės ar intensyvios treniruotės be tinkamo poilsio ir atsigavimo gali sukelti fizinį ir emocinį perdegimą.
   • Sužalojimas: Su mankšta susijusi trauma gali sukelti stresą dėl skausmo, judėjimo apribojimų ir nusivylimo dėl negalėjimo dalyvauti įprastoje veikloje.
   • Laiko apribojimai: Jaučiamas spaudimas suderinti treniruotes į įtemptą tvarkaraštį gali sukelti stresą, ypač jei žongliruojate su keliomis pareigomis.
   • Kūno įvaizdis ir socialinis spaudimas: Lyginant save su kitais arba jaučiant spaudimą pasiekti tam tikrą kūno tipą, gali kilti emocinė įtampa ir neigiamas savęs suvokimas.
   • Nerimas dėl veiklos: Sportininkai ir asmenys, kurie varžosi sporto šakose ar renginiuose, gali patirti stresą, susijusį su veiklos lūkesčiais.
   • Nerealūs tikslai: Nerealių kūno rengybos tikslų nustatymas gali sukelti stresą ir nusivylimą, jei jie nepasiekiami per tam tikrą laikotarpį.

Raskite pusiausvyrą

Svarbu rasti pusiausvyrą tarp pratimų intensyvumo, dažnumo ir atsigavimo, kad išvengtumėte neigiamo streso. Štai keletas strategijų, kaip valdyti su mankšta susijusį stresą:

• Klausykite savo kūno: Atkreipkite dėmesį į fizinės ir emocinės įtampos požymius. Jei jaučiatės pavargę, irzlūs ar jaučiate skausmą, gali būti, kad laikas pakoreguoti savo treniruočių rutiną.
• Suteikite pirmenybę atkūrimui: Tinkamas poilsis ir atsigavimas yra būtini norint išvengti pervargimo ir perdegimo. Įsitikinkite, kad tarp intensyvių treniruočių skiriate savo kūnui laiko pasveikti.
• Nustatykite realius tikslus: Nustatykite pasiekiamus kūno rengybos tikslus, atitinkančius jūsų dabartinius sugebėjimus ir gyvenimo būdą. Laipsniška pažanga yra tvaresnė ir mažiau sukelianti stresą nei ekstremalių tikslų nustatymas.
• Paįvairinkite savo veiklą: Įtraukite įvairią jums patinkančią veiklą, kad sumažintumėte perdegimo ir traumų riziką.
• Sąmoningas požiūris: Treniruočių metu praktikuokite sąmoningumą, kad sutelktumėte dėmesį į dabartinę akimirką ir sumažintumėte su našumu susijusį nerimą.
• Ieškokite profesionalių patarimų: Jei nesate tikri dėl savo mankštos rutinos arba jaučiatės priblokšti, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su kūno rengybos specialistu arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kuris gali suteikti asmeninių patarimų.

Atminkite, kad mankšta turėtų pagerinti bendrą jūsų savijautą, o bet koks su jais susijęs stresas turėtų būti valdomas, kad būtų užtikrinta teigiama ir maloni patirtis.

Baigiamieji žodžiai

Galima sakyti, kad fitnesas ir stresas veikia kaip du žemės poliai, kurie negali egzistuoti kartu. Sveikas ir tinkamas žmogus net ir pačiomis blogiausiomis situacijomis neturės su stresu susijusių sveikatos problemų. Be streso ir tinkamas kūnas visada turi ištvermės ir jėgų viskam susidoroti.

Dietrichas Grabbe'as

Fitneso ir sveikatos ekspertas

Dietrichas Grabbe yra plačiai pripažintas kaip svarbiausias Vokietijos kūno rengybos ir sveikatos autoritetas. Dietricho gilios žinios apima pratimų mokslą, mitybą ir psichinę gerovę, todėl jis yra geidžiamas šios srities ekspertas.

https://www.healthyfitnesstrick.com/about-us/