Fizinis pasirengimas yra esminis žmogaus ilgo gyvenimo komponentas, nes jis didina žmogaus protines galimybes. Tačiau norint pasiekti gerą fizinę formą, reikia atlikti sunkią treniruotę.

Reguliari mankšta ir fizinė veikla suteikia daug naudos, įskaitant reikšmingą įvairių ligų rizikos sumažėjimą. Pratimai atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant bendrą sveikatą ir gerovę, teigiamai paveikdami įvairias fiziologines sistemas.

Fitnesas ligų metu

Netgi tai tam tikru mastu atrodo lengviau. Sunkiausias aspektas yra išlaikyti jį visą gyvenimą. Taigi, kai žmogus suserga, jam reikia nueiti daugiau mylių, kad pasirūpintų savo kūnu, kad sugrįžtų į normalią būklę. Tokiu atveju reikia skirti tinkamą dėmesį jo mitybai ir fiziniam pasirengimui. Kitas svarbus komponentas yra atsigavimas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur žmonės linkę į sėslų gyvenimo būdą, fiziniai pratimai tapo būtinybe, ypač tiems, kurie kenčia nuo fizinių sutrikimų, tokių kaip skoliozė, nugaros smegenų pažeidimai ir kt. Net gydytojai pataria pacientams, sergantiems tokiomis ligomis, atlikti aerobinius pratimus. nes tai suteikia jiems daug privalumų:

• Širdies ir kraujagyslių ligos: Pratimai palaiko virškinimo ir kraujotakos sistemą, kuri suteikia jiems ištvermės ir jėgų įveikti kasdienes kovas su savo kūnu. Tai taip pat padeda palaikyti normalų širdies ritmą.
• Kvėpavimo sistemos sutrikimai: Kai kurie žmonės turi astmą, tonzilitą ar kitus kvėpavimo sutrikimus. Taigi tokiems žmonėms būtinas rytinis pasivaikščiojimas gryname ore.
• Diabetas: Diabetu sergančiam pacientui būtinas reguliarus pasivaikščiojimas ar bet kokia fizinė veikla, nes tai padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Kaip fiziniai pratimai padeda sergant?

Bet kokios ligos metu žmonės mano, kad visiškas lovos režimas juos išgydys po tam tikro laiko, tačiau apskritai buvo pastebėta, kad tie, kurie į savo kasdienybę įtraukia fizinę veiklą, pasveiksta greičiau.

Nesveikas fiziškai po kurio laiko praranda ir kantrybę bei toleranciją. Todėl aerobikos ar kvėpavimo pratimai turėtų būti atliekami tuo metu, nes tai ne tik sutvarko žmogaus kūną, bet ir suteikia psichikos tvirtumo susidoroti su situacija.

Net ir nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų siūloma lankytis kineziterapijos užsiėmimuose. Taip pat psichikos sutrikimų turintiems pacientams nėra kito gydymo, išskyrus jogą ir meditaciją. Tai ne tik padeda žmogui pasiekti fizinį pasirengimą, bet ir visišką gerovę, ty fizinę, protinę ir socialinę.

Štai kaip kūno rengyba prisideda prie ligų mažinimo:

1. Širdies ir kraujagyslių sveikata: Reguliari mankšta stiprina širdį, gerina kraujotaką ir padeda palaikyti sveiką kraujospūdžio lygį. Jis taip pat palaiko kraujagyslių išsiplėtimą ir lankstumą, sumažindamas širdies ligų, širdies priepuolių ir insultų riziką.
2. Svorio valdymas: Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes degina kalorijas ir didina medžiagų apykaitą. Išlaikant sveiką svorį, sumažėja su nutukimu susijusių būklių, tokių kaip 2 tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei tam tikros vėžio formos, rizika.
3. Padidėjęs jautrumas insulinui: Reguliarus pratimas padidina jautrumą insulinui, o tai labai svarbu reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Tai sumažina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ir padeda valdyti jau diagnozuotų žmonių būklę.
4. Stipresnė imuninė sistema: Pratimai stiprina imuninę sistemą, skatindami imuninių ląstelių cirkuliaciją, didindami jų gebėjimą aptikti infekcijas ir kovoti su ja. Stipresnė imuninė sistema sumažina infekcijų ir lėtinių ligų riziką.
5. Kaulų sveikata: Svorį nešantys pratimai, tokie kaip sunkumų kilnojimas, ėjimas ir bėgiojimas, stiprina kaulus ir padeda išvengti tokių ligų kaip osteoporozė, dėl kurios gali atsirasti lūžių ir kaulų retėjimas.
6. Privalumai psichinei sveikatai: Fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai, nes mažina stresą, nerimą ir depresiją. Šių veiksnių valdymas netiesiogiai prisideda prie mažesnės su stresu susijusių ligų ir psichinės sveikatos sutrikimų rizikos.
7. Hormonų reguliavimas: Reguliarus pratimas padeda reguliuoti hormonus, įskaitant tuos, kurie atsakingi už apetito kontrolę, atsaką į stresą ir medžiagų apykaitą. Subalansuotas hormonų kiekis skatina bendrą sveikatą ir užkerta kelią hormonų disbalansui, kuris gali sukelti ligas.
8. Virškinimo sveikata: Fizinis aktyvumas gali padėti virškinti, nes skatina sveiką virškinimo trakto judėjimą ir sumažina vidurių užkietėjimo bei virškinimo sutrikimų riziką.
9. Cirkuliacija ir deguonies tiekimas: Pratimai gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą į viso kūno ląsteles. Tai palaiko optimalią organų funkciją ir sumažina įvairių ligų, susijusių su prasta kraujotaka, riziką.
10. Sumažėjęs uždegimas: Lėtinis uždegimas yra susijęs su daugybe ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą ir tam tikras vėžio formas. Reguliari mankšta turi priešuždegiminį poveikį, mažina bendrą uždegiminį krūvį organizmui.
11. Pagerinta plaučių funkcija: Aerobiniai pratimai didina plaučių talpą ir funkciją, o tai labai svarbu norint palaikyti kvėpavimo takų sveikatą ir sumažinti plaučių ligų riziką.
12. Vėžio rizikos mažinimas: Reguliarus fizinis aktyvumas buvo susijęs su sumažėjusia tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant krūties, gaubtinės žarnos ir plaučių vėžį, rizika. Tikslūs mechanizmai vis dar tiriami, tačiau manoma, kad pratimai turi įtakos tokiems veiksniams kaip hormonų reguliavimas ir imuninė funkcija.

Užsiimdami nuoseklia kūno rengybos veikla, asmenys gali žymiai sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis. Įvairių pratimų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių treniruotės, jėgos treniruotės, lankstumo pratimai ir atsipalaidavimo technikos, įtraukimas gali suteikti visapusiškos naudos sveikatai.

Atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš atliekant bet kokią fizinę veiklą

Mankštos tipas visada turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į jo kūno sutrikimus. Kaip vaistai skiriasi nuo kiekvienos rūšies negalavimų, panašiai yra ir su pratimais. Prieš einant į bet kokius fizinius pratimus ar treniruotes ligos metu, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali neigiamai paveikti.

Netinkamai atliekami pratimai gali plyšti raumenis ir nervus, o tai ilgainiui gali būti pavojinga. Todėl atliekant pratimus visada pirmiausia reikia patikrinti saugos priemones. Pavyzdžiui, jei žmogus serga astma ir naudoja inhaliatorių, jis taip pat turėtų jį nešiotis lauke ar mokymo centruose.

Ar naudinga mankštintis ligos metu?

Sportuoti ligos metu yra niuansuotas sprendimas, kuris priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų, kuriuos patiriate, ir jūsų bendros sveikatos būklės. Apskritai lengvas ar vidutinio sunkumo pratimas gali būti naudingas kai kuriems asmenims sergant tam tikromis ligomis, tačiau yra situacijų, kai mankštos reikėtų vengti. Štai gairės, padėsiančios nustatyti, ar mankšta jums tinka ligos metu:

Kai mankšta gali būti naudinga

1. Lengvi simptomai: Jei sergate lengvu peršalimu, nedideliu karščiavimu ar nedideliais simptomais, gali būti naudingi lengvi pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, švelnus tempimas ar joga. Pratimai gali padėti pagerinti kraujotaką, pagerinti nuotaiką ir palengvinti kai kuriuos simptomus.
2. Rutinos palaikymas: Jei esate įpratę reguliariai mankštintis ir jaučiatės pakankamai gerai, lengvi ar vidutinio sunkumo pratimai gali padėti išlaikyti savo rutiną ir išvengti fizinio krūvio.
3. Žemo intensyvumo veikla: Mažo intensyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, gali paskatinti švelnius judesius, nesukeliant pernelyg didelio krūvio jūsų kūnui.
4. Streso sumažinimas: Pratimai gali sumažinti stresą ir išlaisvinti endorfinus, kurie gali padėti jaustis geriau psichiškai.

Kada reikėtų vengti mankštos

1. Karščiavimas: Jei karščiuojate, paprastai rekomenduojama vengti fizinio krūvio, kol jūsų kūno temperatūra normalizuosis. Mankštinantis karščiuojant gali dar labiau pakilti kūno temperatūra ir pablogėti jūsų būklė.
2. Sunkūs simptomai: Jei jaučiate sunkius simptomus, tokius kaip didelis nuovargis, kūno skausmai, pasunkėjęs kvėpavimas ar galvos svaigimas, svarbu teikti pirmenybę poilsiui ir atsigavimui. Intensyvus pratimas gali sustiprinti šiuos simptomus ir sulėtinti gijimo procesą.
3. Užkrečiama liga: Jei jūsų liga yra užkrečiama, pvz., gripas ar virusinė infekcija, geriau vengti viešųjų erdvių, pavyzdžiui, sporto salių, kad liga neplistų kitiems.
4. Sužalojimo rizika: Kai nesijaučiate geriausiai, gali sutrikti koordinacija ir pusiausvyra, todėl gali padidėti traumų rizika treniruotės metu.
5. Medicininės sąlygos: Jei sergate lėtinėmis ligomis arba vartojate vaistus, prieš mankštinantis ligos metu patartina pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Pagrindiniai svarstymai

1. Klausykite savo kūno: Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiasi jūsų kūnas. Jei dėl pratimų jaučiatės blogiau arba labai pavargstate, tai yra ženklas pailsėti.
2. Drėkinimas ir mityba: Būkite hidratuoti ir valgykite maistingą maistą, kad palaikytumėte imuninę sistemą ir atsigautumėte.
3. Keisti intensyvumą: Jei nuspręsite mankštintis, sumažinkite intensyvumą ir trukmę. Sutelkite dėmesį į švelnų judesį, o ne į intensyvias treniruotes.
4. Poilsis ir atsigavimas: Tinkamas poilsis yra labai svarbus atsigavimui. Jei nesate tikri, pirmenybę teikite poilsiui, kol simptomai pagerės.
5. Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą: Jei nesate tikri dėl mankštos ligos metu arba jei turite sveikatos sutrikimų, patartina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad gautumėte asmeninių patarimų.

Galiausiai sprendimas sportuoti ligos metu turėtų būti pagrįstas jūsų individualiomis aplinkybėmis. Svarbu teikti pirmenybę savo sveikatai ir gerovei, o kartais tai reiškia, kad kūnui reikia skirti laiko pasveikti, nesukeliant fizinio krūvio patiriamo streso.

Ar kūno rengyba padeda pagerinti jūsų imuninę sistemą?

Taip, mankšta ir reguliari fizinė veikla gali turėti teigiamos įtakos imuninei sistemai. Saikingas fizinis krūvis paprastai laikomas naudingu imuninei funkcijai, padeda sustiprinti organizmo apsaugos mechanizmus ir sumažinti infekcijų riziką. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nes per didelis pratimas gali turėti priešingą poveikį ir laikinai slopinti imuninę funkciją. Štai kaip kūno rengyba palaiko imuninę sistemą:

1. Sustiprintas imunitetas: Reguliarus pratimas skatina imuninių ląstelių cirkuliaciją visame kūne, leidžiant joms efektyviau aptikti galimas grėsmes ir į jas reaguoti.
2. Pagerinta kraujotaka: Pratimai padidina kraujotaką, o tai padeda imuninėms ląstelėms laisvai judėti ir efektyviau pasiekti infekcijos vietas.
3. Streso mažinimas: Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, kurie gali sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimą. Lėtinio streso lygio mažinimas palaiko imuninės sistemos veiklą, nes užsitęsęs stresas gali susilpninti imunitetą.
4. Pagerinta limfinės sistemos funkcija: Limfinei sistemai, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį imuninėje veikloje, judėjimas yra naudingas. Pratimai padeda limfos skysčiui cirkuliuoti, padeda pašalinti toksinus ir atliekas.
5. Priešuždegiminis poveikis: Reguliarus fizinis aktyvumas gali turėti priešuždegiminį poveikį organizmui, sumažinti lėtinį uždegimą, kuris laikui bėgant gali susilpninti imuninę sistemą.
6. Antioksidantų palaikymas: Pratimai skatina antioksidantų, apsaugančių ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, gamybą. Ši apsauga padeda imuninėms ląstelėms palaikyti optimalią funkciją.
7. Pagerinta kvėpavimo takų sveikata: Aerobinis pratimas padidina plaučių talpą ir funkciją, o tai būtina kvėpavimo takų sveikatai ir kvėpavimo takų infekcijų prevencijai.
8. Sveikas svorio valdymas: Sveiko svorio palaikymas reguliariai mankštinantis yra susijęs su geresne imunine funkcija. Nutukimas gali sukelti lėtinį žemo laipsnio uždegimą, kuris neigiamai veikia imunitetą.
9. Miego kokybė: Reguliarus fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne miego kokybe. Kokybiškas miegas yra būtinas imuninės sistemos atsigavimui ir optimaliam funkcionavimui.
10. Hormonų reguliavimas: Pratimai padeda reguliuoti hormonus, įskaitant tuos, kurie vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje. Subalansuotas hormonų kiekis palaiko imuninį atsaką.
11. Žarnyno mikrobiomas: Pratimai gali teigiamai paveikti žarnyno mikrobiomą, kuris vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos sveikatai ir bendrai gerovei.

Svarbūs punktai, į kuriuos reikia atsižvelgti

• Moderavimas: Vidutinis pratimas paprastai yra naudingas imuninei sveikatai. Intensyvus, ilgalaikis pratimas gali laikinai slopinti imuninę sistemą, ypač jei jis nėra subalansuotas su tinkamu atsigavimu.
• Poilsis ir atsigavimas: Tinkamas poilsis tarp treniruočių yra labai svarbus siekiant išvengti per didelio krūvio ir užtikrinti, kad imuninė sistema veiktų optimaliai.
• Individualus variantas: Kiekvieno žmogaus imuninis atsakas į pratimus yra unikalus. Tokie veiksniai kaip amžius, fizinio pasirengimo lygis ir bendra sveikata prisideda prie pratimų įtakos imunitetui.
• Drėkinimas ir mityba: Išlaikant hidrataciją ir valgant subalansuotą mitybą, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, dar labiau palaikoma imuninė funkcija.
• Konsultacija: Jei jau turite sveikatos sutrikimų, prieš pradedant naują mankštos režimą patartina pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad įsitikintumėte, jog jis tinka jūsų situacijai.

Apskritai, reguliari kūno rengybos rutina, apimanti širdies ir kraujagyslių pratimus, jėgos treniruotes, lankstumo veiklą ir poilsio dienas, gali prisidėti prie stiprios ir atsparios imuninės sistemos.